Category: Švietimas

  • +8 už skaičiuotuvą

    +8 už skaičiuotuvą

    Omenyje turiu valstybinio brandos egzamino I dalies (rebrand’inta iš tarpinio patikrinimo) bandomąją užduotį (2026 m.).

    Suskaičiavau, jog 8 taškus galima surinkti netgi nemokant teorijos:

    1 užduotis: Duotas funkcijos (nurodyta žemiau) grafikas, nustatykite a reikšmę (1 taškas)

    y = log_a x

    Pasirinkimo variantai:

    • a = 1
    • a = 2
    • a = 3
    • a = 8

    Galima mokėti teoriją ir logaritmą išsispręsti mintinai, bet kam? Jau duoti 4 atsakymai, tereikia įsistatyti su skaičiuotuvu (beveik visi sprendžia logaritmus) ir patikrinti.

    6 užduotis: Raskite sprendinį (1 taškas)

    4\sqrt{x+5}-20=0

    Šį kartą jau nėra taip paprasta – duotų atsakymų nėra. Bet ar tai problema? Nė kiek, ypač jeigu skaičiavimo mašinėlė turi tokį gėrį kaip lentelės funkciją – įvedi lygtį, nurodai pradžios reikšmę, nurodai kas kiek didinti (ar mažinti) ir lentelėje surandi eilutę su 0. Jeigu abakas primityvus tai galimas ir spėliojimo žaidimas „daugiau mažiau“.

    11 užduotis: Apskaičiuokite reiškinių reikšmes (2 taškai)

    log_2(2)+log_2\left(sin \dfrac{\pi}{4}\right) + log_2\left(cos\dfrac{\pi}{4}\right)
    |2-\pi|-|\pi-3|

    0 ir 1

    20 užduotis: Kam lygi reiškinio reikšmė? (1 taškas)

    arcsin(sin 4)

    Pasinaudojame kalkuliatoriumi ir gauname -0,8584…, apytiksliai apskaičiuojame ir 4 duotus atsakymus:

    • 4
    • 4 – π ≈ 0,8584…
    • 4π ≈ 12,5663…
    • π – 4 ≈ -0,8584… Bingo!

    21 užduotis: (1 taškas)

    Jei b=23, tai bb\text{Jei } b=2^3 \text{, tai } b^b
    • 2¹⁸
    • 2⁶
    • 2²⁴
    • 2¹²

    Sprendimas skaitliuku toks pat kaip ir 20-toje.

    30 užduotis: Nustatykite kokie natūralieji skaičiai turėtų būti įrašyti vietoj a ir b, kad lygybė būtų teisinga (1 taškas)

    5+96+1620=a+b\sqrt{5+\sqrt{96+16\sqrt{20}}}=a+\sqrt{b}

    Įvedu visą kairiąją pusę į sčiotnaja mašina ir iškart gaunu atsakymą:

    2+52+\sqrt{5}

    32 užduotis: Nustatykite kokią didžiausią reikšmę gali įgyti reiškinys (1 taškas)

    cosα2cos2αcos\alpha – 2 cos^2\alpha
    • -1
    • -2
    • 1/8
    • 1/4

    Nagi, kaip gi tokią užduotį? Kažkoks pas tave magiškas šarpas? Ne – atsakau gerb. skaitytojui – pakeičiu α į x ir paprašau lentelės, panaršau ir didžiausia reikšmė aiškiai matosi.

    Fediverse Reactions
  • Švietimo ministerija visai išprotėjo

    Artėja nauji mokslo metai, aš, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, klausausi LRT radijo laidos „Dešimt balų“ (keista, kad ją leidžia dar ir vasaros metu, bet nesiskundžiu, laida fantastiška). Rekomenduočiau išklausyti naujausios serijos, nors straipsnį suprasite ir be jos.

    Buvo kalbama apie kelis pakeitimus, arba reformas, kaip pavadinsi vis tiek blogai skambės. Pagal vieną iš šių „įtraukiojo ugdymo“ naujovių:

    „Nuo rugsėjo nebebus galima skirstyti vaikų nebe tik į gabesniems vaikams skirtas matematines, tiksliųjų mokslų ar kitas klases, o ir laikinas, papildomas mokinių, pagal gebėjimus, mokymosi grupes. Nuo šiol visi mokiniai – ir greičiau žengiantys, ir besimokantys lėčiau – sėdės tose pačiose klasėse be galimybės mokytis papildomai su panašių gebėjimų bendramoksliais.“

    Dešimt balų naujausios serijos aprašymo ištrauka

    Ar jie visai išprotėjo?!

    Net nežinau kaip paaiškinti kodėl tai yra blogai. Tai yra tiesiog savaime suvokiamas dalykas.

    Geriausios švietimo įstaigos turi taip vadinamus srautus. Tai reiškia, kad vaikai, kurie mokosi geriau, nėra tempiami žemyn jų bendraklasių kurie arba mokosi prasčiau, arba nesistengia (o kam stengtis? +10 duos), arba dar geriau – trukdo.

    Galima teigti, kad mokytojas turi suteikti dificencijuotas užduotis, bet tai atrodo veiksminga tik teorijoje. Klasėje mokosi 30 mokinių, pabandykite atsistoti į mokytojo vietą ir kiekvienam paskirti tinkamo lygio užduotis. Tai yra neįmanoma.

    Mes sugrįžome prie buvusios situacijos, tik šį kartą mokytojas moko kelis menamus srautus… viename kabinete. Tai yra daug sudėtingiau ir praktikoje tiesiog nebus įgyvendinta.

    Sveiki atvykę į Prokrusto lovą. Tam, kam ekranas per siauras – paplatinau, tam, kam per platus – pasiaurinau.

    Nieko, jau turime patirties kaip spręsti problemas, kai mokiniai neišmoksta – pridėsim visiem po 10, ai, kam tas po 10, po 100 – visi geriausi mokiniai, geriausioje šalyje ir po geriausia ministerija.

    Be to, kaip manote, kurioje ministerijoje buvo išmokėta daugiausiai bonusų (sakykim už „gerą“ darbą)? Atspėjote teisingai. Ir dar beveik tris kartus daugiau eurų nei antroje vietoje esančiai Ekonomikos (LRT).

    Taip, ministerijoje, kurioje, anot klasiokės „skaičius nagrinėja aukštyn kojom, 10m atstumu <...> arba vartoja…“. Čia po to, kai ministrė pareiškė „esą net 70 proc. moksleivių Lietuvoje yra pavežami į mokyklas“ (LRT)…

    Ar jie ten švietimo ministerijoje realiai išprotėjo?

  • Kokia egzamino prasmė?

    Atrodo toks paprastas ir banalus klausimas – patikrinti žinias. Jeigu tai atrodo taip aišku, tai kodėl pastaruosius kelerius metus dėl to vis kyla skandalai? Tai tarpiniai, tai prastas išlaikymas, tai nekokybiškos užduotys, tada dar +10 prisideda…

    Pagrindinė problema – egzaminas yra centralizuota kartelė. Ministerija nustato minimalų skaičių: 16, 35, ar dar kokį, parašo užduotis, o tada jas jau bando. Savaime aišku, kad kiekvienais metais jų sudėtingumas skiriasi, o išlaikymo riba lieka beveik tokia pat. Gaunasi, kad to paties dalyko egzamino kartelę įveikiai žymiai kitoks mokinių skaičius, bet ar mokinių žinios taip varijuoja lyginant metus su metais? Manau, kad šioje situacijoje yra labai paprastas sprendimas – kreivė, tada, nors ir užduočių sudėtingumas kinta, išlaikomas realus konkurencingumas lyginant ne vien tik tų pačių metų mokinius.

    Apskritai, manau, kad galime atsisakyti išlaikymo kartelės. Parašai egzaminą – gauni skaičių, daugiau tegul sprendžia pats universitetas. Į beveik visas vietas yra konkurencija, o į tas kurias nėra (kaip pedagogika) – ir taip einama vangiai. Ką daryti, kad universitetai neprisirinktų mokinių dėl biudžeto lėšų? Paprastai – valstybės finansavimas tik top-50% (ar kitam procentui) mokinių. Kadangi šioje utopinėje egzaminų sistemoje jau turime kreivę, tai yra labai elementaru įvykdyti. Šį paprastumą geriausiai apibūtina netgi mūsų konstitucija:

    „<…> Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“

    Konstitucijos 41 straipsnis

    Panaikinome išlaikymo ribą, tada kuriems mokiniams išduoti gimnazijos baigimo pažymas? Visiems. Taip, visiem. Visiems, kas sugeba pabaigti. Atrodo, kad baigimo pažymėjimą padarome tokiu beverčiu, bet jis tokiu jau yra – pabandykite kur nors įsidarbinti tik su tuo pažymėjimu – niekam jo nereikia, na, nebent kokiai Maksimos vadybininkei – „jei pabaigė 12 klasių, nereikia tikrinti ar moka eurus skaičiuoti“.

    Tokia situacija privers 11-tokus ir 12-tokus daug rimčiau svarstyti apie ateitį. Pabaigti gali bet kas, bet iš to jokios naudos – turi mokytis. Netinka akademinis mokslas? Reikia daug daugiau skatinti profesinį, netgi jėga, todėl PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas t.y. 10kl. baigimo) turi būti privalomas išlaikyti. Nesikartosiu – vėl pritaikome kreivę ir kokiems 20% neleidžiame tęsti mokslo gimnazijoje. Atrodo žiauru, bet pažiūrėjus į jų gebėjimus sutaupome ne tik jų gyvenimo laiko, bet ir valstybės biudžeto. Kam pratempti laiką gimnazijoje, kad toliau mokytis profesinėje?

    Pabaigiant, norėčiau sugrįžti prie to programinio pilstymo iš tuščio į kiaurą. Dabar norint laikyti egzaminą reikia pabaigti programą. Bet ar mokinys net neėjęs į informacinių technologijų pamokas ir egzamine surinkęs tiek pat yra blogesnis už mokinį ėjusį?

    Mokytis, negalima, tiesiog išeiti programą.

  • Tegul griūna

    Arba kodėl švietimo sistemoje nematau ateities

    Šį straipsnį rašau iš gimnazisto perspektyvos, bet manau, kad visiems suprantama, jog problemų jau nebereikia rodyti iš vidaus. Norint pamatyti kas yra blogai, užtenka atsiversti bet kokią žiniasklaidos priemonę ir pamatyti straipsnius apie egzaminų neišlaikymą, +10 balų, vadovėlių trūkumą, mokytojų deficitą, mokyklų trūkumą Vilniuje, kuris atėjo taip netiktai kaip rugsėjo 1, et merda1.

    Su kiekvienais metais jaučiu vis didesnį prastėjimą. Sutapimas ar ne – su kiekvienais metais vis daugiau reformų (na, aišku, biurokratams dirbti tikrai reikia), bet kažkaip visos jos padaro situaciją tik blogesne, nei buvo iki šiol.

    Pavyzdžiui, pagarsėjusi gyvenimo įgūdžių programa. Visoje Lietuvoje skambėjo apie joje esančią (o gal ir nesančią) genderistinę ideologiją, LGBTQ+PYDERAI2 propagandą ir t.t. Ar visa tai buvo? Tai aišku, kad ne. Faktiškai nebuvo nei LGBT paminėjimo, nei lytinio švietimo, ir tikrai galiu sakyti, kad šiose 45min per savaitę apskritai neišmokau nieko. Emocinės, psichologinės ir dar kitokios veiklos atrodo labiau, kaip užimtumo, negu realiai naudingas turinys. Po šių pamokų laikas jautėsi tiesiog iššvaistytas. Tikrai norėjau padėti šeimų maršo idijotams3, kad šis dalykas dar būtų panaikintas prieš įsibėgėjimą. Be to, įdomu kiek pinigų tam buvo išleista… (Viešpirkiai)

    Dar viena švietimo naujadara – ugdymas karjerai. Labai naudinga pamoka, ypač mokiniams, kurių ateitis jau yra aiški, telieka pasirinkti tikslią programą ir universitetą iš sąrašo. O kaip apie dar neapsisprendusius? Nors teoriškai pabaigę pusmetį visi užpildė savo pasirinkimus, taip buvo tik ant popieriaus. Ši reforma, nors su gerais tikslais, neveikia. Neįmanoma 30 mokinių grupės išmokinti kiekvienam individualaus dalyko.

    Ką galima kalbėti apie menus, kurių metu išmokau apie 2 pamokas informacijos (per mokslo metus), pilietiškumą, apie kurį sužinojau daugiau skaitydamas LRT ir Delfi, muziką, kurios metu atlikau tiek daug serverių naujinimų ir sutvarkiau didžiąją dalį savo failų?

    Pasakysiu paprastai ir aiškiai – mūsų švietimo sistema yra prikrauta beprasmio šūdo, o jo atsikratyti – neįmanoma. Jeigu dažnai skaitote žiniasklaidą, žinote, kad planuojama atsisakyti rusų kalbos (kaip antros užsienio). Klausimas paprastas – ką daryti su mokytojais? Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jeigu šias paminėtas beprasmybes panaikintume ir skirtume visą dėmesį pagrindiniams dalykams? Dar tą pačią darbo dieną į susitikimą su švietimo ministre atvažiuotų užimtumo tarnybos (liaud. darbo biržos) direktorė! Norint atrodyti dirbant labai paprasta pridėti, bet tik pabandyk atimti…

    Taip mes švietimo sistemoje užmiršome pačią svarbiausią dalį – švietimą. Prioritetas skiriamas viskam, kas nėra mokiniui reikalingiausi dalykai. Sakome, kad paaugliai dar nežino kokių žinių jiems reikės, nors jie puikiai supranta, ko jie nenaudos likusį gyvenimą. Tai dar labiau demotyvuoja nuo akademinio mokymo(si). Dabar suprantu, kodėl privačioms mokykloms Lietuvoje keliami tokie pat absurdiški reikalavimai. Negalima turėti efektyvios ir neefektyvios sistemos šalia, abi turi būti neefektyvios.

    Vienintelis būdas išeiti iš šio durnių laivo – staigi katastrofa. Todėl ir noriu pasakyti – tegul griūna visa švietimo sistema – nė kiek negaila. Tikėkimės, kad bent jau statant nuo nulio dėmesys bus skiriamas laivo konstrukcijai, o ne dažams.

    1. Et merda – lotyniška frazė, pažodžiui reiškianti „ir šūdas“. Vartojama šaržuotai ar sarkastiškai, vietoje „et cetera“ – „kiti dalykai“ dažnai norint pabrėžti, kad prie jau blogos situacijos dar prisideda kažkas nemalonaus ↩︎
    2. Š. maršo išsigalvojimų šaržas. Išvadinus straipsnio autorių homofobu gautųsi oksimoronas* ↩︎
    3. Teisingos rašybos jie nenusipelnė ↩︎

    * Oksimoronas – nelogiška kombinacija, pvz. sausas vanduo