Kokia egzamino prasmė?

Atrodo toks paprastas ir banalus klausimas – patikrinti žinias. Jeigu tai atrodo taip aišku, tai kodėl pastaruosius kelerius metus dėl to vis kyla skandalai? Tai tarpiniai, tai prastas išlaikymas, tai nekokybiškos užduotys, tada dar +10 prisideda…

Pagrindinė problema – egzaminas yra centralizuota kartelė. Ministerija nustato minimalų skaičių: 16, 35, ar dar kokį, parašo užduotis, o tada jas jau bando. Savaime aišku, kad kiekvienais metais jų sudėtingumas skiriasi, o išlaikymo riba lieka beveik tokia pat. Gaunasi, kad to paties dalyko egzamino kartelę įveikiai žymiai kitoks mokinių skaičius, bet ar mokinių žinios taip varijuoja lyginant metus su metais? Manau, kad šioje situacijoje yra labai paprastas sprendimas – kreivė, tada, nors ir užduočių sudėtingumas kinta, išlaikomas realus konkurencingumas lyginant ne vien tik tų pačių metų mokinius.

Apskritai, manau, kad galime atsisakyti išlaikymo kartelės. Parašai egzaminą – gauni skaičių, daugiau tegul sprendžia pats universitetas. Į beveik visas vietas yra konkurencija, o į tas kurias nėra (kaip pedagogika) – ir taip einama vangiai. Ką daryti, kad universitetai neprisirinktų mokinių dėl biudžeto lėšų? Paprastai – valstybės finansavimas tik top-50% (ar kitam procentui) mokinių. Kadangi šioje utopinėje egzaminų sistemoje jau turime kreivę, tai yra labai elementaru įvykdyti. Šį paprastumą geriausiai apibūtina netgi mūsų konstitucija:

„<…> Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“

Konstitucijos 41 straipsnis

Panaikinome išlaikymo ribą, tada kuriems mokiniams išduoti gimnazijos baigimo pažymas? Visiems. Taip, visiem. Visiems, kas sugeba pabaigti. Atrodo, kad baigimo pažymėjimą padarome tokiu beverčiu, bet jis tokiu jau yra – pabandykite kur nors įsidarbinti tik su tuo pažymėjimu – niekam jo nereikia, na, nebent kokiai Maksimos vadybininkei – „jei pabaigė 12 klasių, nereikia tikrinti ar moka eurus skaičiuoti“.

Tokia situacija privers 11-tokus ir 12-tokus daug rimčiau svarstyti apie ateitį. Pabaigti gali bet kas, bet iš to jokios naudos – turi mokytis. Netinka akademinis mokslas? Reikia daug daugiau skatinti profesinį, netgi jėga, todėl PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas t.y. 10kl. baigimo) turi būti privalomas išlaikyti. Nesikartosiu – vėl pritaikome kreivę ir kokiems 20% neleidžiame tęsti mokslo gimnazijoje. Atrodo žiauru, bet pažiūrėjus į jų gebėjimus sutaupome ne tik jų gyvenimo laiko, bet ir valstybės biudžeto. Kam pratempti laiką gimnazijoje, kad toliau mokytis profesinėje?

Pabaigiant, norėčiau sugrįžti prie to programinio pilstymo iš tuščio į kiaurą. Dabar norint laikyti egzaminą reikia pabaigti programą. Bet ar mokinys net neėjęs į informacinių technologijų pamokas ir egzamine surinkęs tiek pat yra blogesnis už mokinį ėjusį?

Mokytis, negalima, tiesiog išeiti programą.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *